Alfa Romeo Logo

Models

D. Butvilas papasakojo, kuo gali baigtis net 0,1 sekundės išsiblaškymas kelyje


Daugumos eismo įvykių būtų galima išvengti, jei tik vairuotojai laiku sureaguotų į tai, kas vyksta kelyje, įsitikinęs bene greičiausias Lietuvos ralio meistras, lenktynininkas Dominykas Butvilas. Itališkų automobilių gamintojo „Alfa Romeo“ ambasadorius savo kailiu yra įsitikinęs, kad kartais kertinės reikšmės turi net 0,1-0,2 sekundės, o daugelis vairuotojų įpročių dažnai gerokai ilgesniam laikui atitraukia dėmesį nuo kelio.

„Praėjusiame ralyje padariau didžiausią klaidą: pračiuožiau vieną posūkį ir sugaišau 13 sekundžių, nes turėjau grįžti atbulas, – dalinasi lenktynininkas ir neslepia, kad tokią klaidą lėmė vienintelė akimirka: – Ten buvo kelio išsišakojimas ir aš pirmiausia pažiūrėjau tiesiai, o tada pradėjau akimis ieškoti posūkio. Ir tos 0,1-0,2 sekundės kartais lemia labai daug.“

Ir, anot D. Butvilo, tikrai neverta galvoti, kad tik ten, kur važiuojama dideliu greičiu, sekundės dalis gali turėti tokią reikšmę. Anot jo, net gatvėje, kur leidžiamas 50-60 km/val. greitis, per penktadalį sekundės automobilis nurieda 2-3 metrus.

„Tai jeigu galėtumei sustoti 2-3 metrais anksčiau, dažnos avarijos galima būtų išvengti, nes kartais mums iki laimingai pasibaigusios avarinės situacijos trūksta visai nedaug“, – aiškina sportininkas, pabrėžiantis, kad kiekvienos situacijos gatvėje baigtis priklauso nuo vairuotojo reakcijos laiko.

 

Kartais mygtukai geriau

„Praktiškai visos vairavimo klaidos kyla dėl dėmesio stokos“, – pabrėžia lenktynininkas.

Pasak jo, vairuotojo dėmesį blaško išmanieji įrenginiai, maistas ir gėrimai, greta plepantys keleiviai. Vairuotojai kartais net nesusimąsto, kad vienas ar kitas jų, atrodo, nekaltas elgesys gerokai padidina eismo įvykio riziką.

Prie išsiblaškymo, sako D. Butvilas, prisideda ir automobilių gamintojai. Pastarieji kuria vis geresnius ir saugesnius automobilius, o tuo pačiu – juose atsiranda vis daugiau ekranų.

„Ypač blaško, kai visas klimato kontrolės sistemas perkelia į planšetę ir turi ieškoti, kur ir ką paspausti. Dėl to patinka automobiliai, kurie turi klasikinį mygtuką, kurį gali paspausti praktiškai net nežiūrėdamas. Paradoksas, kai sakoma, kad telefonais naudotis prie vairo negalime, bet ekranai automobilyje – kuo didesni“, – pasakoja lenktynininkas.

 

Geras trasoje nelygu geras gatvėje

Butvilas neslepia, kad net patys geriausi lenktynininkai ne visuomet yra geri vairuotojai ir eismo dalyviai.

„Aš ir pats ne visada esu pavyzdys – su tuo reikia dirbti“, – atvirauja jis.

Tačiau automobilių sporto meistrai turi reikšmingą pranašumą: patirtis trasoje lemia, kad jų raumenys ir kūnas instinktyviai žino, kaip elgtis, kur sukti vairą, kai kyla ekstremali situacija. Tiesa, pastebi jis, tai nepadės, jei nežiūrima į kelią.

Butvilas sako ir tai, kad tobulėjantys ir daug ką už vairuotoją padarantys automobiliai neretai kasdienį vairavimą paverčia nuobodžiu. Todėl, pataria jis, vertėtų užsukti į mėgėjiškas varžybas, kur galima iškrauti perteklinę energiją ir gatvėje elgtis ramiau.

 

Pademonstravo praktiškai

Įžvalgomis apie reakcijos laiką ir jo įtaką vairavimui D. Butvilas dalinasi ne šiaip sau: vos prasidėjus kalendoriniam rudeniui Lietuvoje spėta užfiksuoti šalnas. Žieminių padangų sezonui prasidedant tik lapkritį, atšalę ir permainingi orai gali būti ypač pavojingi visiems eismo dalyviams. Kas vyksta su automobiliu, jei vairuotojo reakcija uždelsta, D. Butvilas pademonstravo Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos autodromo slidžių dangų poligone.

Sportininkas autodrome pademonstravo, kas vyksta slidžiame kelyje, kai vairas laikomas viena ranka, arba rankoje yra telefonas. Jo vairuojamam „Alfa Romeo“ pradėjus slysti akivaizdu, jog kur kas geriau ir greičiau situacija suvaldoma tuomet, kai abi vairuotojo rankos ant vairo, o akys – stebi kelią.

„Viena didesnių klaidų ta, kad mes galvojame, jpg kiti eismo dalyviai yra prognozuojami. Tiesa ta, kad važiuoti gatvėje reikėtų nusiteikus taip, kad esate už viską atsakingi ir nesitikėti nieko iš kitų“, – kalba D. Butvilas.